Kaip ir visi to amžiaus miestai, taip ir Kaunas iki 16 a. jokios kanalizacijos neturėjo. Visos fekalijos buvo laikomos kiemų išvietėse, o kiti nešvarumai šiukšliaduobėse. Skysti nešvarumai susigerdavo į gruntą ar nutekėdavo kiek toliau į žemesnes apgyvendintas vietas. Ir vienu, ir kitu atveju pati gamta paimdavo sanitaro pareigas.

Atsiradus Kaune mediniam savotekiniam vandentiekiui, lygiagrečiai atsirado ir atskiras kanalizacijos tinklas. Ten, kur nuolydis leido, kanalai buvo tiesiog iškasti žemėje be jokių šlaitų tvirtinimų, kad tik galėtų nutekėti nešvarus vanduo. Vėliau, kada šiuos kanalus pradėjo ardyti nutekamieji vandenys ir lietus, jie buvo tvirtinami lentomis. Galima koks vasarą buvo mieste oras ir kiek buvo infekcinių susirgimų.

Ten kur negalima buvo įrengti nutekamųjų kanalų, nešvarūs vandenys buvo nuvedami  į surinkimo duobes, kurių gylys 3-4 m. ir diametras 2-3 m. Duobių sienos buvo išmūrytos iš riedulių su kalkiniu skiediniu, o viršus buvo pridengiamas lentomis. Tokio tipo surinkimo duobės buvo rastos tarp Daukšos ir Kumelių gt. kvartalo viduje. Manoma, kad fekalijos iš šių duobių buvo išvežamos vežimais – statinėmis.

Kad atviri kanalizacijos kanalai buvo tikrai nešvarūs galima spręsti iš to, kad 1540 m. Kauno m. magistrantas įpareigojo revizijos komisiją tikrinti miesto nutekamuosius kanalizacijos kanalus ir reikalauti, kad jie būtų valomi.

Kai praktika parodė, kad atviri kanalai nepasiteisina, buvo pradėta medinės nutekamųjų vandenų kanalizacijos tinklų statyba. Tinklų įgilinimas vidutiniškai 0,6 m. Jie statomi iš pušinių lentų. Šių dengtų bei atvirų kanalų miesto dalyje buvo nemažai – beveik visose Senamiesčio gatvėse kur tik leido reljefas.

Panašaus tipo kanalų buvo paklota ir daug vėliau – 1845 metais kai iš buvusio Karmelitų vienuolyno buvo atimtos patalpos ir įkurta karo ligoninė. Tokio profilio kanalai buvo pakloti iš Kauno gubernatūros, Rotušės, Jėzuitų vienuolyno, gubernijos štabo, "I.B. Volfas-Engelmanas" alaus fabriko ir kt.

Bėgo metai ir kasmet aštrėjo nepakenčiama miesto sanitarinė būklė. Tuometinė miesto ir gubernijos centro valdyba, matydama nepakenčiamą padėtį pradėjo rūpintis ir centralizuotos kanalizacijos projektavimu. Tam reikalui buvo pradėti vykdyti miesto topografiniai tyrinėjimo darbai ir jau 1871 m. buvo išleistas miesto planas, kuriame atsispindėjo tuometinės miesto gatvės ir pastatai. Šiokie tokie tyrinėjimo darbai buvo atlikti, tačiau projektavimas dar nebuvo pradėtas.

Kanalizacijos projektui sudaryti, miesto valdyba 1910 m. sudarė sutartį su tuometiniu garsiausiu kanalizacijos specialistu Europoje, anglų inžinieriumi Viljamu Lindley. Šie projektavimo darbai sutriko dėl 1914 m. prasidėjusiu I-uoju Pasauliniu karu. Šį klausimą miesto savivaldybė vėl pradėjo spręsti tik 1922 m. vasarą. Miesto tarybos nutarimu ne tik vandentiekio, bet ir kanalizacijos projektavimo darbus pavedama atlikti firmai "David Grove" Berlyne. Miesto savivaldybė pažadėjo firmai duoti koncesiją tas įmones eksploatuoti. Tačiau firma vėluodama atidavė projektą 1923 metais ir neteko koncesijų. Miesto valdyba iš firmos tuos projektus nupirko už 4500 dolerių.